www.zarasai.info - Zarasų krašto informavimo sistema

Politinė žmonių veikla visais laikais susilaukia prieštaringo vertinimo. Savo nedidelės valstybės istorinėje praeityje ieškome sektinų politikų pavyzdžių. Vienas iš jų yra mūsų kraštietis gydytojas Juozas Buzelis.

Žurnalistas Jonas Kardelis savo atsiminimų knygoje apie J. Buzelį rašė: „ Jis Zarasuose buvo nuolatinis, nors ir mažai matomas, demokratas veikėjas, nuolat budrus, paskatinantis kitus, visuomet taktiškas ir kultūringas, nors kitų ir nemylimas. Dr. J. Buzelis, ypač Lietuvos kūrimosi pradžioje, buvo demokratinio judėjimo iniciatorius, organizatorius ir nepailstamas aktyvintojas. Politiniu ir kultūriniu požiūriu, dr. J. Buzelis ir Zarasų miestui yra labai daug davęs. Net tie, kurie jo nemėgo, turės tai pripažinti. Ne vienas kitas inteligentas, dirbęs Zarasuose, negali lygintis savo politiniu, kultūriniu bei visuomeniniu palikimu. Taigi dr. J. Buzelis, rūpindamasis Zarasais, nuolat kviesdavo juos lankyti ir jiems duoti ką nauja, kad jie nepasinertų į nirvaną, kad progresuotų“.

J. Buzelis nuo jaunystės dienų siekė žinių ir skatino šviestis kitus. 1908m. jis baigė Mintaujos (dabar Jelgavos) gimnaziją. Besimokydamas Mintaujoje, priklausė slaptai lietuvių gimnazistų organizacijai, atveždavo į savo gimtąjį Dusetų valsčių nelegalios lietuviškos literatūros. Vasaros atostogų metu jis mokydavo apylinkės jaunimą lietuviškai skaityti ir rašyti, ragino juos šviestis ir siekti mokslo.

Vėliau, bestudijuodamas Dorpato (dabar Tartu) universiteto Medicinos fakultete, priklausė liberalių pažiūrų jaunimo organizacijai „Aušrinė“, nuo 1909 m. buvo Dorpato lietuvių studentų visuomeninės ir mokslinės draugijos narys, draugijos valdybos sekretorius.

Baigęs universitetą, J. Buzeliui teko dirbti gydytoju įvairiose vietose. 1916m. vasario mėn. Miestų Sąjungos pavedimu jis organizavo 75 vietų ligoninę Aguonoje (Latvijoje), dirbo vyresniu gydytoju, vėliau ligoninės vedėju. Tuo metu šioje ligoninėje dirbo apie 30 lietuvių tarnautojų. 1917m. gegužės mėn. J. Buzelis buvo deleguotas nuo Aguonos ligoninės lietuvių atstovas į visos Rusijos lietuvių seimą, vykusį Peterburge. Šiame seime buvo pirmą kartą iškelta Nepriklausomos Lietuvos valstybės idėja.

Dr. Juozas Buzelis puoselėjo sumanymą Aguonos ligoninę perkelti į Lietuvą. Šiam jo pasiūlymui pritarė ir gydytojas D. Bukontas. Palanki situacija susiklostė 1918m. vasario mėn., kai vokiečiai užėmė Daugpilio miestą. Tarpininkaujant būsimam Lietuvos prezidentui A. Smetonai, Aguonos ligoninė su visu personalu bei inventoriumi, penkiuose vokiečių kariniuose vagonuose buvo atgabenta į Vilnių ir perduota Lietuvių komitetui nukentėjusiems nuo karo šelpti. Dalis tos ligoninės buvo perkelta į Gelvonų miestelį, vėliau į Zarasus.

Agluonos ligoninės darbuotojai. Viduryje J. Buzelis.

1919m. kovo mėnesį J. Buzelis buvo patvirtintas Ežerėnų ligoninės vedėju ir apskrities gydytoju. Tuo metu jam teko įsijungti ir į šio krašto švietėjišką, kultūrinę veiklą. 1920m. jis drauge su kitais įsteigė Zarasų progimnaziją, švietimo – kultūros draugiją „Akstinas“.

1920m. balandžio 14d. Juozas Buzelis nuo valstiečių liaudininkų partijos buvo išrinktas į Lietuvos Steigiamąjį Seimą. Savo sukauptą patirtį jis panaudojo ir Seimo darbe, buvo išrinktas Seimo sveikatos komisijos nariu, laisvalaikiu Kauno geležinkelio stoties ambulatorijoje priiminėjo ir konsultavo ligonius, 1922m. kovo mėn. jis su kitais atkūrė dienraštį „Lietuvos žinios“ ir buvo neoficialiuoju jo redaktoriumi. Gegužės mėnesį jis sugrįžo į Zarasus ankstyvesnėms pareigoms ir tuoj pat buvo išrinktas Valstiečių liaudininkų sąjungos apskrities komiteto pirmininku, vėliau – kooperatyvo „Patrimpas“ valdybos pirmininku ir apskrities tarybos nariu.

Lietuvos Steigiamasis Seimas

J. Buzelis politinėje veikloje buvo nuoseklus, tiesus, nepripažįstantys kompromisų. Visa savo esybe jis buvo nepakantus neteisybei, į viešumą keldamas negeroves, užsitraukė oponentų nemalonę. Visa valdininkijos organizuota opinija buvo nukreipta prieš J. Buzelį ir jos padariniai galėjo būti jam labai skausmingi. 1925m. birželio mėn. jis buvo atleistas iš Ežerėnų apskrities gydytojo pareigų, o spalio mėnesį apskrities policijos vadas kreipėsi į apskrities viršininką su prašymu ištremti J. Buzelį iš Zarasų apskrities „nes jis kiršina gyventojus, sukeldamas juose neramumo, stengdamasis jiems prikergti politines pažiūras apgaulingu būdu“. Tik prasidėjusi rinkiminė agitacija į III eilinį Lietuvos Seimą sušvelnino padėtį.

Zarasų valdininkai. Penktas iš kairės J. Buzelis.

Nepaisant vietinės valdžios kritikos bei persekiojimų, J. Buzelis išliko tvirtas savo dvasia, nepakito jo moralinės ir politinės nuostatos. Jo autoritetas buvo išaugęs paprastų eilinių žmonių tarpe, kadangi gyveno jų rūpesčiais ir visokeriopai stengėsi jiems padėti.

Salako sveikatos centras. Pirmoje eilėje sėdi J. Buzelis

Savo atsiminimuose kunigas J. Čepėnas aprašo įdomų epizodą. 1926m., vykstant rinkimams į III –ąjį Seimą, už krikščionių demokratų partijos kandidatus aktyviai agitavo balsuoti Zarasų bažnyčios klebonas, šios partijos narys, B. Gaidys. Atvestas aklas žmogus iš senelių prieglaudos išpažinties kunigo buvo paklaustas, už kurią partiją jis atiduos savąjį balsą. Žmogelis neabejodamas atsakė, kad už daktaro Buzelio partijos kandidatą. Tad neatsitiktinai rinkimus į trečiąjį Seimą laimėjo kairiosios pakraipos partijos, nors sudaryta valstiečių liaudininkų ir socialdemokratų koalicinė Vyriausybė gyvavo vos pusmetį.

1926m. liepos 22d. J. Buzelis buvo atstatytas į apskrities gydytojo pareigas. Tuo metu jis aktyviai rūpinosi miesto vardo pakeitimu, šiuo klausimu aktyviai susirašinėjo su Savivaldybių departamentu, reikalaudamas suteikti miestui Zarasų vardą. Turėdamas draugų Latvijoje, įkūrė lietuvių – latvių draugiją ir buvo šios organizacijos pirmininko pavaduotoju. Lankydamasis Rygoje, jis susipažino su savo būsimąja žmona Klara Zvirbule.

Po 1926 metų perversmo įsigalėjus tautininkams Lietuvoje, J. Buzelis buvo atleistas iš apskrities gydytojo pareigų. Zarasuose jis liko tik miestelio kalėjimo kalinių gydytoju. Įdomi išlikusi slapta informacija, rašyta 1927 m. politinės policijos viršininkui apie Ežerėnų visuomenę ir valdininkiją. Joje konstatuojama, kad apskrityje tautiškai nusiteikusių žmonių yra nedaug. Didesnę dalį sudaro kairieji, o „krikščioniškų pažiūrų yra daugiau, bet tam skaičiun įeina dauguma šlamštas, dėlei didelio autoriteto visuomenės tarpe neturi“. Pažymoje aprašyti kairiųjų pažiūrų aktyviausieji asmenys. Apie J. Buzelį rašoma: „Apskrities gydytojas J. Buzelis nuo 1919 m. yra kraštutinis kairysis. Už bolševikinę agitaciją 1925 m. buvusios Vyriausybės buvo atleistas iš tarnybos. Laimėjus „tikrajai demokratijai“ Buzelis kaipo žymus socialistas ir atsižymėjęs vedimu agitacijos rinkimų metu tapo paskirtas atgal Apskrities gydytoju. Šiuo laiku labai nepatenkintas esama Vyriausybe. Būdamas apskrities gydytoju, važinėdamas po apskritį, ypač Dusetų rajone kur kraštutiniai kairieji ir dalis amnestuoti komunistai, veda jų tarpe agitaciją.“ Tačiau ar tai tiesa nežinoma, nes ir miesto komendantui nepavyko jo „susekti nusižengimo vietoje“.

Socialistų liaudininkų demokratų ir Valstiečių sąjungos frakcijos Steigiamajame Seime nariai. (Iš kairės į dešinę) sėdi: pirmas – Kazys Ralys, antras – Kazys Grinius, vadovavęs VI Vyriausybei, dirbusiai pagrindinį Steigiamojo Seimo veiklos laikotarpį, trečias – Jonas Staugaitis, ketvirtas – Mykolas Sleževičius, penktas – Juozas Buzelis, šeštas – Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos narys, 1918 m. Nepriklausomybės Akto signataras Jonas Vileišis; stovi pirmojoje eilėje: pirmas – Vladas Lašas, trečias – Jonas Makauskas, šeštas – Balys Žygelis; antrojoje eilėje pirmas – Ladas Natkevičius, antras – Jonas Kriščiūnas, ketvirtas – Povilas Kuzminskis, šeštas – Vytautas Račkauskas.

Nuotraukoje užfiksuotus asmenis atpažinti padėjo Vytauto Didžiojo karo muziejaus Prezidentūros sektoriaus vedėja Audronė Veilentienė.

1927 m. J. Buzelis sukūrė šeimą, susilaukė trijų vaikų. 1930 m. jis įkūrė sveikatos centrą Salake ir samdytu vežimu 2 – 3 kartus per savaitę važinėjo tenai priiminėti ligonių. 1931 m. jis buvo paskirtas Zarasų valstybinės akių ambulatorijos vedėju, nuo 1939 m. – Degučių apylinkės sveikatos punkto vedėju. Norėdami neramųjį gydytoją išsiųsti toliau, jam 1932 m. buvo siūloma Kėdainių apskrities gydytojo vieta, tačiau daktaras liko ištikimas Zarasams.

Nepaisant nepalankios aplinkos J. Buzelio energijos pakako visuomeninei veiklai. Jis organizavo ir dalyvavo įvairiuose Zarasų miesto ir apskrities kultūriniuose renginiuose. Nuolatinio jo dėmesio centre buvo švietimo reikalai. Skatindamas gabius jaunuolius mokytis, įsteigė moksleivių „Varpininkų“ šelpimo fondą, skirdamas 4 – 6 stipendijas pažangiems gimnazistams. J. Buzelis bendradarbiavo su spauda, rašė sveikatos temomis į „Mediciną“, buvo laikraščio „Zarasų kraštas“ redkolegijos nariu. J. Buzelis rūpinosi paminklo buvusiam gydytojui D. Bukontui statybos reikalais, apie jį išleido parengtą monografiją.

1940 m. ir tolimesni įvykiai įvairiai nulėmė žmonių likimus. J. Buzelis sunkiai išgyveno savo draugų tremtį, vėliau nacių vykdomą genocidą prieš vietos gyventojus. J. Buzelis įsteigė žydų pagalbos komitetą ir gynė pasmerktuosius. Ši veikla jam vos nekainavo gyvybės. 1941 m. mirė jo gyvenimo draugė Klara – Aiškutė Buzelienė. Įamžindamas mylimos žmonos atminimą, jis 1943 m. įsteigė A. Buzelienės stipendiją (po 50 reichsmarkių). Zarasų gimnazijos pedagogų tarybos posėdyje stipendija buvo skirta septyniems moksleiviams.

Vokiečių, o vėliau ir sovietinės okupacijos metais daktaras J. Buzelis šelpė politinius kalinius, tremtinius, varguolius.

Nors J. Buzelis buvo kaltinamas kairiosiomis pažiūromis, jis nepritapo ir naujoje sovietinėje aplinkoje. 1941 m. į Sibirą buvo ištremta J. Buzelio sesuo gydytoja Monika su vyru ir dukrele, brolio žmona su vaikais. J. Buzelis rašė prašymus bei užklausimus, ieškojo pagalbos iš tuometinės valdžios atstovų. Tačiau netrukus ir jo asmenybe pradėjo domėtis saugumiečiai, J. Buzelis buvo įtrauktas į tremiamų žmonių sąrašus.Išvengti artimųjų likimo jam padėjo Justas Paleckis ir tuo laiku buvęs Lietuvos TSR Švietimo ministras Stasys Pupeikis.

Vengdamas viešumos jis 1951 m. išvyko gyventi į Ukmergę. Įsitvirtinti naujoje vietoje jam pagelbėjo buvęs pirmasis Zarasų apskrities viršininkas Antanas Nevadničėnas. Savo atsiminimuose dr. A. Vidugiris apie J. Buzelį rašo, kad „būdamas solidaus amžiaus, mėgo su jaunimu keliauti po Latviją, Estiją, Rusijos miestus. Visada geros nuotaikos, mėgo bendrauti su žmonėmis, ragino nenusiminti, stengėsi padėti, šelpė tremtinius ir politinius kalinius, organizavo giminės suvažiavimus. Jis, rodos, tik gyveno dėl kitų – kam patarti, ką sušelpti, kam pasakyti gerą žodį, paskatinti, nuraminti. Kaip patyręs gydytojas, aukštos kultūros ir moralės žmogus, tarp visų visuomenės sluoksnių buvo autoritetas. Visas jo gyvenimas buvo paženklintas vidinio imperatyvumo tarnauti kitiems, savo kraštui, tėvynei.“

Daktaras J. Buzelis mirė 1967 m. kovo 8 d. Vilniuje, jau gyvendamas sūnaus Visvaldo šeimoje. Palaidotas Sadūnų kaimo kapinaitėse greta tėvų ir seserų. 2006 m. šalia savo tėvelio atgulė ir jo sūnus Visvaldas Buzelis.