Birželio 4-5 dienomis Zarasų ir Rūsteikių sentikių bendruomenės sulaukė mielų svečių – senojo stačiatikių tikėjimo brolių ir seserų iš kaimyninių Latvijos, Baltarusijos, Estijos Respublikų, Vilniaus, Kauno, Ukmergės, Utenos, Turmanto sentikių bendruomenių. Tomis dienomis Zarasuose buvo minimos 300-osios Lietuvos Sentikių Cerkvės ir 275-osios Samanių maldos namų metinės. Šių metų kovo-gegužės mėnesiais rajono laikraštyje „Zarasų kraštas“ buvo išspausdinti keli straipsniai apie šias atmintinas datas ir su jomis susijusi sentikystės mūsų krašte istorija.

Birželio 4-osios rytą Rūsteikių Šv. Mergelės Užtarytojos cerkvėje buvo atlaikytos pamaldos. Prieš jų pradžią parapijiečius ir svečius šiltai sveikino Lietuvos senųjų stačiatikių pomorų bažnyčios Aukščiausios Tarybos pirmininkas, Vilniaus bendruomenės dvasininkas Grigorijus Bojarovas. Pamaldoms pasibaigus sveikinimo žodžius tarė Rygos Grebenščikovo ir Vydžių (Baltarusija) bendruomenių dvasininkai Trifonas Kustikovas ir Joanas Puškariovas.

Jaudinanti iškilmių dalis – atminimo kryžiaus šventinimas Samanių-Baraukos sentikių kapinėse, esančiose Zarasų seniūnijos teritorijoje, 4 km nuo miesto. Atvykę į senąsias, pirmą kartą aptvertas kapines miesto ir aplinkinių kaimų gyventojai bei svečiai nuėjo kryžiaus kelią nuo vartų iki ant kalvelės pastatyto aukšto kryžiaus, prie kurio postamento iš dviejų pusių pritvirtintos granito lentos su užrašais: „7243 metais (1735) netoli vietovės Jezerosai, Kurliandijoje, Fiodoro Nikiforovičiaus palaiminimu įkurti maldos namai Samanių kaime. Degučių metraštininkas“. Užrašas kitoje pusėje papildo pirmąjį: “Šis atminimo kryžius pastatytas buvusiame Samanių kaime, kur prieš 275 metus buvo įkurta pirmoji Zarasų krašte sentikių cerkvė“.

Atminimo kryžių šventino jau minėti dvasininkai G. Bojarovas ir T. Kustikovas, Zarasų, Rygos Grebenščikovo, Rezeknės, Daugpilio miesto Maliutkino-Judovo, Latvijos Respublikos Moskvino, Vilniaus, Rūsteikių sentikių bendruomenių dvasininkai Sava Pavlovas, Michailas Aleksandrovas, Vasilijus Bystrovas, Joanas Žilko, Joanas Larionovas, Sergejus Krasnopiorovas, Antonijus Lesnikovas.

Prie pašventinto kryžiaus kalbėjo kryžių šventinę dvasininkai, Zarasų sentikių bendruomenės tarybos pirmininkas Aleksandras Volkovas. Jie pabrėžė, kad kryžiaus pastatymas šioje vietoje yra neeilinis įvykis ne tik Zarasų bendruomenės gyvenime, kurios taryba įgyvendino šį sumanymą. Tokiu būdu įamžintas pirmųjų senojo tikėjimo gynėjų, atkeliavusių iš Rusijos į Zarasų kraštą, ir įžymaus senojo tikėjimo dvasininko Fiodoro Nikiforovičiaus atminimas. Juk su jo palaiminimu buvo įkurtos Samanių, 1740 m. –Voitiškių (dabar Daugpilio rajonas), 1760 m. – Rygos cerkvės. Taip pat nuskambėjo viltingi žodžiai, kad Samanskio vardu į istoriją įėjusio Fiodoro Nikiforovičiaus priesakai bus įgyvendinti, o sentikystė išliks ir ateityje. Lyg šių vilčių liudytojas stovi atminimo kryžius, sutvarkytos senosios kapinės, XIX ir XX a. pradžios paminklai.

Tądien Zarasų krašto muziejuje buvo atidaryta sentikystės fotometraštį kuriančio Vasilijaus Degtiariovo meninių fotografijų paroda. Pradžioje gausiai susirinkusiems svečiams skambėjo Vilniaus cerkvės giesmininkų kartu su dvasininku S. Krasnopiorovu atliekamos religinės giesmės. Po to sveikinimo žodžius tarė Latvijos senųjų stačiatikių pomorų bažnyčios Centro tarybos pirmininkas, dvasininkas Aleksijus Žilko, Seimo narys Algimantas Dumbrava, rajono savivaldybės vicemerė Stasė Goštautienė, Zarasų sentikių bendruomenės parapijietė Praskovija Čiugunova skaitė savo kūrybą. Rusų liaudies ansamblis „Bylina“ iš Visagino padovanojo muzikinę-choreografinę kompoziciją. Renginį vedė muziejininkė Laima Raubiškienė.

Iškilmės tęsėsi ir kitą dieną. Zarasų Šv. Mergelės Užtarytojos cerkvėje dalyvaujant atvykusiems dvasininkams bei giesmininkams pamaldoms vadovavo dvasininkas Sava Pavlovas. Baigiamoji šių iškilmių dalis – istorinė švietėjiška konferencija „Zarasų krašto sentikystė. 300 metų kelias“ vyko Zarasų kultūros centre ir prasidėjo nuskambėjusiu salėje Daugpilio miesto Novostrojenijos cerkvės vyrų choro atliekamų senųjų eilių įrašu. Zarasų bendruomenės tarybos narė, pedagogė Uljana Michejeva perskaitė poetinę įžangą ir kartu su Zarasų miesto seniūno pavaduotoja Olga Podolskiene, Turmanto pedagoge Tatjana Jermolajeva vedė konferenciją. Ją pradėjo Aleksandras Volkovas.

Zarasų bendruomenę sveikino ir įteikė atminimo dovanas, linkėdami geros sveikatos ir sėkmės rajono sentikiams ir visoms bendruomenėms dvasininkas Aleksijus Žilko, Lietuvos Sentikių Cerkvės Aukščiausios Tarybos pirmininko pavaduotojas Jevgenijus Grigorjevas, Zarasų katalikų bažnyčios kunigas Remigijus Kavaliauskas, rajono savivaldybės meras Arnoldas Abramavičius, Seimo narys Algimantas Dumbrava, Rusijos pasiuntinybės Lietuvoje kultūros reikalų patarėjas Olegas Dadajevas, Rygos Grebenščikovo bendruomenės tarybos pirmininkas Aleksandras Lotko, Latvijos Sentikių draugijos pirmininkas Ilarionas Ivanovas, Minsko, Kauno, Ukmergės bendruomenių tarybų pirmininkai Aleksandras Belovas, Fiodoras Ponomariovas, Arsenijus Nikitinas. Konferencijos darbe dalyvavo Rusijos pasiuntinybės Lietuvoje atstovas, Konsulinio skyriaus vedėjas Aleksandras Pikalevas ir Rusų bajorų namų Lietuvoje maršalka Olegas Zavadskis.

Pranešimus „Dvasiniai sentikystės centrai Zarasų krašte XVIII a.“ ir „Dvasinė knyga sentikių šeimoje“ skaitė Vilniaus Universiteto istorijos mokslų daktarai Grigorijus Potašenka ir Nadiežda Morozova, Rygos dvasininkų mokyklos rektorius Nikolajus Ivanovas kalbėjo apie dvasinį išsilavinimą Grebenščikovo bendruomenėje, Vilniaus Pedagoginio universiteto profesorius Jurijus Novikovas pristatė J. Kolesnikovos patarlių rinktinę, pranešimus skaitė Estijos sentikių bendruomenių sąjungos pirmininkas Pavelas Varuninas, dvasininkas Joanas Žilko, Jekabpilio draugijos „Belovodje“ pirmininkas Valerijus Plotnikovas, šventųjų paveikslų tapytojas iš Vilniaus Georgijus Jakovlevas, N. Zavolokos sentikių bendruomenės pirmininkas Piotras Aleksejevas. Šių eilučių autorius konferencijoje patikslino, kad Samanių maldos namų įkūrimas 1735 metais – tai visos Zarasų bendruomenės atsiradimo pradžia, nes maldos namai Samaniuose buvo jos pradžių pradžia, nors mieste sentikiai įkūrė maldos namus tik 1891 m. Taigi, artėja 120-osios šio įvykio metinės.

Iškilmėms buvo ilgai ir kruopščiai rengtasi. Pagrindinė rūpesčių našta teko Zarasų sentikių bendruomenės tarybos pirmininkui Aleksandrui Volkovui, finansiškai bendruomenę parėmė verslininkas Genadijus Usačiovas ir inžinierius Aleksandras Kurakinas. Įvairius darbus atliko Stepanas Michejevas, Sergejus Kostygovas, Grigorijus Borovskis, Jevgenija Simanavičienė, Jelena Maskolenko, Nina Plotnikova, Feodora Šantarienė, Aleksandra Merkienė, Aleksandras Nazarovas, Georgijus Šikailovas, Klimentas Aleksejevas ir kiti.

Parengė Vasilijus Baranovskis
Nuotraukose: sentikių renginių akimirkos.
Petro Ivanovo nuotr.